PREZENTACIJOS IR
APVALIEJI STALAI

Spalio 2, 2021, šeštadienis

17.00 – 18.00, Putvinskio 23, 310 auditorija. Zoom

Pirmosios lietuviškos Gudijos istorijos pristatymas: Rūstis Kamuntavičius „Gudijos istorija/Baltarusijos istorija“ MELC/LDKI 2021

 

Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ši Gudijos istorija nėra parašyta pagal principą „kaip iš tikrųjų buvo“, vardinant įvykius ir procesus, kurie kadaise įvyko. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kodėl šie pasakojimai skiriasi? Kas lemia, kad Lietuvoje nusistovėjo vienos, o Gudijoje kitos „tiesos“? Kokią įtaką tai daro tautų formavimuisi ir bendravimui vienai su kita? Išskirtinis dėmesys skiriamas XIX, ypač XX, amžiaus abiejų tautų istorinio kelio vyksmui – kokie buvo šio kelio panašumai, kaip radosi ir plėtojosi skirtumai?

 

Moderatorius dr. Tomasz Błaszczak (VDU), dr. Siarhiej Chareŭski (EHU), doc. dr. Rūstis Kamuntavičius (VDU)

18.00 – 19.00, Putvinskio 23, 310 auditorija. Zoom

Vieša diskusija „Kaip lietuviškai vadinti šalį Belarus’ ?“

Diskusija vyks lietuvių kalba

 

1991 m. rugsėjo 19 d. Baltarusijos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą, kuriame nutarė pakeisti valstybės pavadinimą į „Belarusios Respubliką“ (baltarusiškai Рэспубліка Беларусь, o trumpąja forma – Беларусь). Ten pat nutarta, kad į kitas kalbas naujasis valstybės pavadinimas transliteruojamas sutinkamai su baltarusišku skambėjimu. Jungtinių Tautų Organizacija rekomendavo kitoms šalims į tai atsižvelgti, kas jau padaryta daugelyje valstybių, kuriose pereita prie Belarus ar panašiai skambančios formos. Lietuvoje taip pat ne kartą iškeltas klausimas dėl dabar vartojamo Baltarusijos pavadinimo keitimo. 2021 m. pradžioje Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministrą su prašymu oficialiai jos šalį lietuviškai vadinti Belarusia. Po to Lietuvos užsienio reikalų ministerija, pritarus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, paragino viešai diskutuoti specialistus dėl Baltarusijos pavadinimo vartojimo ir galimybės jį keisti. Kongreso metu vyksiančioje viešoje diskusijoje numatoma pateikti vieno ar kito siūlomo kaimyninės šalies pavadinimo istorinius, kalbinius, diplomatinius ir kitus argumentus, įsiklausyti į kontrargumentus, išryškinti ne tik skirtumus, bet ir rasti bendrų susilietimo taškų tarp skirtingų nuomonių atstovų. Pagrindinė diskusijos kalba – lietuvių, sudarant galimybes išreikšti nuomonę ir kitomis kalbomis.

Moderatorius dr. Valius Venckūnas (VU), dr. Arūnas Vyšniauskas (LGGRTC), doc. dr. Rūstis Kamuntavičius (VDU)

18.00 – 19.00, Putvinskio 23, 311 auditorija. Zoom

Gintauto Surgailio monografijos "Lietuvos kariuomenės gudų kariniai daliniai 1918-1923 m.“ pristatymas

2020 m. išleista Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Surgailio monografija „Lietuvos kariuomenės gudų kariniai daliniai 1918-1923.“ Monografijos autorius naudodamasis tiek spausdintiniais Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos šaltiniais, tiek gausia archyvine medžiaga monografijoje pateikia išsamią Lietuvos kariuomenėje veikusių gudų karinių nacionalinių dalinių istoriją nuo Pirmojo pėstininkų baltgudžių pulko užuomazgų Vilniuje 1918 m. pabaigoje iki paskutinio Lietuvos kariuomenės gudų karinio dalinio 1923 m., atskleidžia kokiomis sudėtingomis sąlygomis jie buvo organizuojami ir veikė, jų indėlį į kovą dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.Monografija gausiai iliustruota.

Moderatorius doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Lietuvos karo akademija), prof. dr. Jonas Vaičenonis (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Irmina Matonytė (Lietuvos karo akademija) ir autorius dr. Gintautas Surgailis.

18.00 – 19.00, Putvinskio 23, 312 auditorija. Zoom

Tomasz Błaszczak, Iryna Matiash, Darota Michaluk monografijos „Iwan Kraskowski: (1880–1955) w służbie Białorusi i Ukrainy“ Białystok 2019 („Ivanas Kraskovskis (1880-1955), tarnaujant Baltarusijai ir Ukrainai“) Balstogė 2019 pristatymas.

2019 m. išleista, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų parašyta knyga yra pirmasis bandymas pristatyti 1880 m. Dubiče Cerkevnės kaime, esančiame dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, gimusio Ivano Kraskovskio gyvenimą ir kūrybą. Gyvenimo kelias jį vedė per Varšuvą, Sankt Peterburgą, Vilnių, Kijevą, kitus Ukrainos miestus, Kaukazą, pokario Austriją ir Vokietiją, nepriklausomą Lietuvą ir Latviją, įvairias Sovietų Sąjungos vietas ir baigėsi Čekoslovakijoje, Bratislavoje 1955 m. Jis veikė didelių pokyčių metu, vykstant dviem pasauliniams karams, revoliucijoms ir Europos žemėlapyje atsirandant naujoms valstybėms. Būdamas aktyviu viešojo gyvenimo dalyviu, I. Kraskovskis buvo įrašytas į Baltarusijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos Liaudies Respublikos istoriją kaip vienas iš Ukrainos diplomatinės tarnybos įkūrėjų. 

Dalyviai: Tomasz Błaszczak ir Dorota Michaluk

18.00 – 19.00, Putvinskio 23, 313 auditorija. Zoom

Projekto „Pranciškaus Skorinos kultūros kelias (Poloсko – Vilniaus dalis)“ pristatymas

Pranciškaus Skorinos kultūros kelias (Poloсko – Vilniaus dalis) yra specialistų grupės iš Europos humanitarinio universiteto, Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijosPoloсko valstybinio universiteto ir Nacionalinio Poloсko istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio  iniciatyva, kuri remiama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vykdant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą. Iniciatyva turi du tikslus: pirma, suformuoti žmonių tinklą, suinteresuotą plėtoti ir propaguoti Pranciškaus Skorinos Europos kultūros maršruto idėją, kuri galėtų tapti Europos Tarybos kultūros kelių programos dalimi; antra, plėtoti idėjas pirmajai maršruto Polockas-Vilnius daliai.


Kalbėtojai: Aliaksandr Kalbaska (Europos humanitarinis universitetas), Siarhiej Chareŭski (Europos humanitarinis universitetas), Aliaksej Lastoŭski (Polocko valstybinis universitetas)

18.00 – 19.00, Putvinskio 23, 101 auditorija. Zoom

Knygos pristatymas “Pokolenie RU belorusskoĭ dramy: kontekst, tendentsii, individualʹnosti”, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej 2020. (“RU karta gudų dramoje: kontekstas, kryptys, individai", Maria Curie-Skłodowska University Press, 2020). Autoriai: Irina Lappo, Siarhiej Kavalioŭ ir Natallija Rusieckaja.

Trijų autorių iš Liublino darbas fokusuojasi į gudų dramaturgijos fenomeną, pasireiškusį pirmaisiais XXI amžiaus dešimtmečiais. Knyga analizuoja tokius aspektus kaip rusų kalbos dominavimas dramaturgijoje, jo vieta gudų teatro kontekste, pagrindinės vystymosi tendencijos ir gudų dramaturgijos eksporto potencija. Specialus dėmesys kreipiamas į žymiausius rusakalbius kūrėjus iš Gudijos: Paviel Pražko, Mikalaj Rudkoŭski, Dzmitry Bahaslaŭski ir Andrej Ivanov.

 

Kalbėtojai: knygos autorės Irina Lappo ir Natallija Rusieckaja (Maria Curie Skłodowska Universitas Liubline), ir Andriej Moskwin.

18.00 – 19.00, Putvinskio 23, 102 auditorija. Zoom

Vokietijos ir Gudijos santykiai 1916-1925. Knygos pristatymas

Knyga "Die Beziehungen zwischen Deutschland und Belarus 1916 bis 1925" buvo publikuota 2019 ir išversta į gudų kalbą 2020 metais. Apžvelgiamas sunkus Gudijos istorijos laikotarpis, apimantis laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo. Pirmą kartą publikuojami šaltiniai iš Federalinių Vokietijos Užsienio Reikalų ministerijos archyvų. Knygoje taip pat yra žmonių ir svarbių įvykių vietų nuotraukų, dokumentų faksimilinės kopijos, kurios suteikia išsamesnį laikotarpio ir tarpusavio santykių istorijos vaizdą.

 

Dalyvauja: Matthias Dornfeldt ir Enrico Seewald (Vokietija)

logo_palitykat_short.jpg
LDKI
vdu_logo2014-removebg-preview.png
lii-logo.png
vystomasis.jpg
urm.png
TT_fullsize_distr.jpg
beehive.png
АК-LOGO.jpg
Germany_CSC.png
German_Federal_Foreign_Office.png
ka.png